Ale gyviausia ir, matyt, triukšmingiausia kultūrinio INTRO centro dalis buvo muzikos klubas. Trumpai liaudyje centrą vadinant Intro vardu, kartais būdavo pridedamas žodelis klubas, matyt dėl aktyvumo akivaizdumo. Nors ir bendrai, centralizuotas ivaizdis neatrodo deramas prie alternatyvos ir artist-run filosofijos, liaudis yra juk taikliai pastabi. Klube visada rasi ką veikti, jei nepatinka muzika ar šokiai, nors trumpam, galėjai perjungti diskursą: žaisti stalo futbolą ar bilijardą, gurkšnoti alų ar bendrauti su bendraminčiais, rutulioti artefaktą ar suburti paradigmą, veiklos niekada nebuvo mažai net ir tam pačiam įmantriausiajam snobeliui, katras kvepia aštuoniais kvapais, nes šampūnas, balzamas, pienelis, odekolonas, losjonas, peroksidas, putos ir vaškas yra skirtingų firmų.

Suburta muzikos bendruomenė, išskirianti muzikos kokybę ir galią, o ne jos pogrupius ir stilius yra vienas didžiausių klubo INTRO pasiekimų. Atvira klubinė muzikos platforma dedikuota laisvam garso kūrimui ir suvokimui išskyrė begales struktūrinių dalelių, kad jas tuoj pat surinktų į vieną vientisą ir nedalomą kūną, kurį akimirksniu suvartotų nuožmiausieji gerbėjai. Ar gyva muzika ar elektroninė, ar hip-hop ar metalas, visą tai vienija žodis Muzika. INTRO tapo aukuru daugybei skirtingų muzikos stilių, ne vienerius metus viešpatavo ir pynėsi experimental, d‘n‘b, gothic, jazz, minimal, reggae, house, rock, punk, metal, hardcore bei jų tarpiniai variantai progressive rock, soulful drum and bass, dub reggae, electro house, funky breaks ir t.t. ir atvirkščiai, ir aukštyn kojom, ir belekaip. Visą muziką klube labiausiai vienijo nepriklausomybė ir underground filosofija.

“Užsibrėžti tikslai įgyvendinti, kokybiška muzika ir muzikantai pristatyti, gyvo grojimo sintezė su elektronine muzika pavyko, įvairios subkultūros susigyveno drauge, suvienijome iš pirmo žvilgsnio nesuvienijamus dalykus, o dabar galima ramiai užsidaryti” - prieš klubo uždarymą sakė INTRO įkūrėjas Vygandas Šimbelis.


Paco Osuna

Dabar galime pasekti istoriją ir atmintis, kurias ir Jūs puikiai nugyvenote, o trumpai, tai kas plakėsi ir taškėsi, vibravo ir virpėjo, kuteno ir niežėjo, spaudė ir stūmė... Buvo unikalios kultūrinės patirtys ir muzikiniai patyrimai...

Pirmasis renginys, 2001 ruduo, kuriame buvo viešai paminėtas visų ilgai lauktas INTRO vardas buvo meno ir muzikos festivalis Never Skip Intro (beje, kuris kaip pirmasis reivas garsiai nuskambėjo žiniasklaidoje, net BNS pirmą kartą šios kultūros istorijoje išplatino pranešimą), tose pačiose, vėliau tapusiose meno centro INTRO, buvusio sovietinio laikraščio „Tiesa“ spaustuvės patalpose. Renginyje apsilankė per tūkstantis lankytojų ir šis reivas pateko į “tų gerų laikų” topus. Renginyje jaunieji Lietuvos menininkai sukūrė šiuolaikines meno instaliacijas, vaizdo projekcijas, kontraversiškus objektus, tv ekranuose judėjo koncepcijos, o šokių salę iliustravo VJ darbai. Muzikos salių buvo keletas, vienoje grojo muzikantas iš Britanijos su Lietuvos DJ elitu, antroje erdvėje mėgavosi jaunieji talentai, tarp kurių buvo Domino iš vis dar grojančių deep house broliukų kolektyvo Deep.Inc, tada pristatęs pirmąjį electro setą Lietuvoje, taip pat live talentu stojo Paulius aka Wore, tik kiek vėliau vaikščiojęs klube su šlepetėmis ir pirmasis išdrįsęs čia pastoviai gyventi... vaikino idėjos buvo kiek spontaniškos, bet tikrai yra kuo pasidžiaugti, vien jo striptizas merginoms kovo aštuntosios proga buvo vertas ne tik plojimų, bet ir karšto moteriško įniršio puolant sudrąskyti iš meilės...

Prieš klubo atidarymą 2002-ais įvyko pristatantis triptikas išskirtinių renginių, kurie ir nubrėžė mūsų netolimos ateities gaires. Raggaween su tada dar trakiškiais, vėliau Soul Star Soundsystem, skleidė reggae kultūrą, Welcome! pirmasis renginys pristatė Helsinkį su šio šiaurės miesto kultūra, skrajukų ir plakatų dizaino paroda, SAHKO records video projekcijomis ir pilnu klubu suomiškų žurnalų... bei Karri O. MolecuLounge buvo skirtas pirmiesiems lounge muzikos atgarsiams Lietuvoje, o religinis vakarėlis su dar tada nesusikristalizavusiais Ryralio ir kalifornieciu Rithma virto underground house epogėjumi.

Ilgai lauktas atidarymas 2003 balandį sutraukė pilnutėlę šokių salę, kur gerai žinomas veidas iš tv ekranų Rimas Šapauskas ir Raimundz Playerz iš Bodego nusileido prie dj pulto, tiesa, virtualiai, nes staigmena pavyko - interneto tv transliacija vyko iš Antakalnio buto, kur DJai grojo gyvai ir siuntė muzikines žinutes, bučinius bei užrašus visiems susirinkusiems. Dar ir dabar berods nelabai kas drįsta virtualumą pateikti novatoriškai.

Laikui bėgant klubo programa pradėjo spirgėti, įsivažiavo įvairios DJ kultūros mados į aikštelę, pasirodė Faze Action iš Londono, dar mažai vietiniams pažįstamą electro madą diktavo latvis Nikotin, lietuvaičių tuometis elitas Diskomafija, Bodegas, Boogaloo, One Ear Stereo ir kiti šaudė house, acid jazz, funk ir kitą velniavą, į klubo istoriją spėjo įšokti ir progresyvusis Atari Ignas IV bei kiti greicio megejai, tikri ir netikri ateities kosmonautai pjaustė kompaktines polkas, kilbasino Happyendless, o kiek raštai pamena Partyzanai, Futurama ir kiti netolimos ateities šaukliai mikliai augino pentinus, kažkuriuo metu pasikėlė Kitoki, žodžiu, virė košė makaliošė...

Garuojant ir gyvi projektai pradėjo triukšmą, turbūt pirmasis buvo Inculto, tiek jiems, tiek mums, tiek visiems; kartu kilome su Empti, vėliau kitusia į Overtone ir galiausiai virtusia šių dienų gražiausiais projektais Dublicate bei Pieno Lazeriais (beje, šie aptariamieji laikai yra apie 2007).

Pirmieji, ir tuomet vieninteliai, iškėlėme drum and bass muzikos stiliaus vėliavą ir pastoviais renginiais palaikėme šios scenos įsčias. Kiekvieną antradienį šokių salę užpildydavo d’n’b mėgėjai ir laužyti ritmai vartėsi šokėjų kūnais, underground pekla žaidė pragarą, o jaunimas auklėjosi. Ir kiek mūsų tokių, muzikos išlaužytų ir naujai surinktų, užburtų nelinijinių istorijų pasakų ir įtarpintų dekonstruotų garso naratyvų, išaugo iš šių puikių “DNB eve”?


Įdomiausias informacine prasme, pristatantis miestus ir jų urban kultūrą visomis INTRO: medijomis – Welcome! projektas. Miestų kultūros pristatymai “iš vidaus” susilaukė ne tik gerbėjų bučinių, bet ir pačių įvairiausių renginių nuotaikų: Helsinkio pristatyme buvo galima ne tik tualete paskaityti žurnalų suomių kalba, pažiūrėti į Skandinaviško dizaino skrajukų parodą; Minskas buvo pristatytas su “duona ir druska”, neapsiėjo ir be degtinėlės su agurkėliais; Tartu kolektyvas “New York City Survivors” buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus ir puikus NYC 9-11 paminėjimas, bei juju funk afterparty sekamdienio popiete; Ciuricho garsų gerbėjai madingojo electroclash galėjo ne tik paklausyti ar pasak jo pašokti, bet ir nusipirkti jojo plokštelių, Burgener su Cosili šokdino visą Lietuvą, nes jų vakarėlis prasidėjo iškart po auksinės Lietuvos krepšinio pergalės; dabar jau Vilniuje gyventis Er-x grojo savo miestui Amsterdamui įminti; ir t.t. ir pan. Daugybė įvairių istorijų buvo išgyventa per miestų ir jų kultūrų pristatymus muzika, menu, dizainu, gėrimais ir maistu, video filmais ir instaliacijomis bei aktualiomis interneto nuorodomis mūsų svetainėje.

Nepamirškime ištikimųjų funk plokštelių raižytojų, taip pat breaks ir nu jazz, jazz ir break beat, beats, funky breaks ir funky beats... hip-hop ir kitų skaitinių iš Quazar / Fresh Rice Crew ir 2 Fresh / Boogaloo lūpų, ypač neoficialių vakaruškų savaitės dienomis iki ankstaus ryto su mygtukais - kištukais, mikrofonais - patefonais. Daug poezijos nebuvo užfiksuota. Šie entuziastingi vyrukai nenuleidžia rankų ir dabar, jų projektas Mondayjazz.com pasišvilpaudamas lekia per savaitės dienas.


Rap is cool because I don't know. Yeah!

Hip-hop scena tikrai nebuvo pamiršta, pasirodė vokietis Dragon, deja, kartu nesugebėjo paimti Wu Tang Clan atstovo, nors ir labai žadėjo, Lietuvos amerikietis, ar atvirkščiai, MC Kimo aka K984 (Kimo Arbas) surengė ne vieną pasirodymą, Def One sprigsėjo liežuviu į mikrofoną, vyko gausybė battle, beatboxer Shlomo (UK) pamokė lietuvaičius savo meno, atidarėme ir uždarėme ne vieną extreme žaidynių sezoną, Mamania nesikuklino rodyti aukščiausią meistrystę, breako šokėjai rodėsi vos ne dažniau nei barmenai bare, G&G Sindikatas rodė kaip reikia daryti, MC Messiah repavo ne su vienu kolektyvu, Liežuvis laižėsi, Shidlas, Mr.Unit, Shmėkla su Viper, DJ Trick, žodžiu, scena negvildeno „sėmkikių“, o šaudė tikrais.

Neišsipildžiusi svajonė nuliūdino tiek draugus, tiek ir gerbėjus. Vienos didžiausių pasaulio pankių Courtney Love neatvykimas į klubą pasisvečiuoti ir gerai pašėlti su draugais sukrėtė Lietuvos pramogų pasaulį. Išvakarėse įvyko visą pasaulį sukrėtusi tragedija – Courtney Niujorke koncerto metu metė mikrofono stovą ir sužeidė gerbėją, koncertas baigėsi, žvaigždė pateko už grotų, o ryte teliko tik atsiprašyti draugų Vilniuje ir atšaukti kelionę į nerealų vakarėlį INTRO. Tiesa, po kelių metų atvyko kalavijuotis - pats ponas Dankanas Maklaudas klaidziojo su alaus bokalu po kluba… Kazkuriuo metu buvo pristatytas populiarios knygos “Heroinas” autorius, rašytojas Melvinas Burgessas. Nu kas dar cia buvo apsireiskes?

Pastovūs gyvos muzikos vakarai prasidėjo su pankų tėvu, rašytoju, laidų vedėju, muzikantu Atsuktuvu Nerijumi Pečiūra, jo Gyvoji Linija sukvietė linksmybes ir iš gausybės rago pasipylė muzika, vadinama įvairiais vardais: Bacefalai, Sportas, Siela, VRR ir t.t. Kieti senberniai siautėjo, o jaunos grupės visaip mėgino užlipti ant scenos, Atsuktuvo kritika negailėjo nieko, tačiau kai kurioms pavykdavo. Tiesa, linksmybės neapsiribojo vien muzika, spektakliai su “drūžbomis”, važinėjimas motociklais klube, nuogos merginos, ištuštintos alaus bačkos, kiaulės galva ir kiti bacefališki triukai tapo neatsiejama šio cirko dalimi. Sex, Drugs & Rock and Roll! Turbūt būtų teisingiausias kirtis. Kiek vėliau sekė Metalinės Bačkos era su vainikais grupės Muscat merginoms ir daugeliui kitų ansamblių, o vėliausi jaunųjų talentai išgrodavo nuo fanfarų iki lopšinės festivalyje Iš Lempos, vykusiame net kelis metus.

Vienas didžiausių renginių klube sutraukęs per 2000 žmonių buvo BIX koncertas, bene geriausia visu laiku grupe!, taip pat išstojo tuzinas djų ir kitų grupių bei pogrupiu, salių buvo atidaryta net 4, bet įspūdingiausiai sprogo vakaro svečiai - grupė BIX, atrodė, kad “seni geri” laikai sugrįžo. Tikri mofos ir Butthole Surfers! Bijom, bijojom...


FusedMarc band

2003 pabaigos Impro Sessions su pasaulio sonic eksperimentatoriais Enrico Glerean (ES), Simon (UK) ir kitais, eksperimentiniai kompozitorių sekmadieniai su Bumšteinu, Gintu K, Čiuta, projektas MIXTHEMIXTHEMIXTHEMIX, keletas Jaunos muzikos festivalio programos dalių ir afterparty, koncertai, parodos, Garso Zonos pasirodymai, Sutemos.net viražai su Walkman, Pranza, Shnaresys ir popu Sleepy Town Manufacture (RU). Pirmųjų grupės FusedMarc koncertų nuotraukos su vis dar Norbertu priešakyje kristalizavo sceną, vėliau 2005 inicijuotuose Subject renginiuose virino Golden Parazyth, IJO, Skardas, etc. Sekmadienių vakarais lounge’ino Exitlabel.


eksperimentines muzikos, garso ir triuksmo meno renginys, 2004.

https://youtu.be/bpdSSCod3PI
mixthemixthemix session, 2005.

Socialiniai projektai – cunamio aukoms padėti ir 2003 gruodį Už Tėvynę, kai dar tik puse lūpos buvo kalbama apie Pakso nekaltumą ir atvirkščiai, mes kvietėme jaunimą nelikti nuošalyje, šią idėją palaikė per 30 djų, o žmonės netilpo klube, vėliau surengėme muzikinę akciją Prieš Diskriminaciją kur djai ir grupės keitėsi ratu, grojo draugai iš Afrikos ir daug ne/matytų veidų lipo ant scenos, klubas buvo sausakimšas, tolerancija vainikavo. Pasaulietišką kultūrą spinduliavo garsiausias kolektyvas iš Naujosios Gvinėjos - Ba Cissoco. Kazkuriuo metu koncertas dedikuotas Fete de la Music.

Valentino diena sulaukė meilužio Daniel Bell ir žavių vokiečių videomeno filmukų. 2004 kovą Elektrodienų afterparty Sutekh (USA), Monolake (DE), Deadbeat (CA) ir Jonas Ohlsson (NL) įrodinėjo mixo logiką. Ne/Daug klubo istorijoje buvo afterpačių kai susirinkusi minia pradėdavo skirstytis tik 10 ryto, o nuotykių lavina nukrypdavo pasąmonei suprantama linkme, senuk, a pameni?

Pirmasis Workshow ciklo įvykis, 2004 12 18, su begale elektroninės muzikos mylėtojų keitėsi patirtimis, vieni keitė drabužius į maistą, treti keitėsi muzika, visi ragavo įdomius patiekalus. Buvo gerai. Dar tuomet gyvas PB8 paklojo staltieses visai flotilei elektronščikų.

Diskotekų viršūnėse ledas tirpdavo ir sniego griūtys užpildavo aikštelę akimirksniu su Julium Sour / 513, Klerfe / Bodegas ir Maniax / Scoopoly, kiek vėliau pastarasis siūlė karštas klubines programas ne tik lankytojams kaip vadybininkas, bet ir savo išrinktosioms - mylimosioms kaip meiluzis, net lentynos ir stalčiai virsdavo lovomis. Vardiniai vakarėliai žudė: Kylie Minogue trimis karaoke mikrofonais nepasidalino su šimtu merginų, Michael Jackson’o apsinuoginusias moteris skaičiavome kalkuliatoriais, Kurnikova žaidė tenisą nuogų vaikinų apsuptyje… etc. Teminiai vakarėliai aprenginėjo ir nurenginėjo, dažė ir skalbė, dalino ir atiminėjo, juokino ir virkdino, mikdė ir žadino, troškino ir gaivino, rūkino ir maitino, žodžiu, tvirkino.

Džiazas užkariavo mūsų širdis, vėliau uzurpavo visus penktadienius, virtome jautrių sielų šventove pavadinimu Press Jazz. Nerealius sąskambius šturmavo geriausi Lietuvos virtuozai, Pulauskas, Gotesmanas, Mockūnas, Mikeliūnas..., džiazmenai drauge su DJais pynė nerealiausias kombinacijas, nuo vienų imdavo niežėti, nuo kitų šiurpas bėgdavo, nuo trečių rankos drėkdavo, nuo septynioliktų kojos šokinėdavo, žodžiu, daug pynių buvo nupinta mūsų sielose, kas dabar jas išpins? Festivalio, jei taip būtų galima šį jaudulį pavadinti, vinis buvo sujungti gyvą su negyvu, traškantį su kaukiančiu, šokantį su krentančiu, tad ir gavosi - aklai grojantis būgnininkas ant galvos užsimaukšlinęs popierinį maišelį, o jam jaukiai perdarytoje klubo salėje pritaria skrečuojantis plokštelėmis DJus, o saksofonistas dejuoja į mikrofoną, krc, dangus priartėdavo taip arti, kad užuost būdavo pražūtinga. Vienas įdomiausių sąskambių buvo orkestro su Quazar. Prie profesionalių trimitininkų, būgnininkų, saksofonistų ir kitų improvizatorių jungėsi DJai Pablic, Deneez, Noruišis, Genys, Ana aka A, 2Fresh, Mamania ir kiti jausmo meistrai. Neištrinamos akimirkos. Turi trintuką? Išmesk.

Suskambo Minimal Mondays pirmadieniai mūsuose, tie vaikiai sugebėjo neblogai užkurti ritmą, bet vėliau nesusiprato, kad žmonių kitur nebus daugiau, kai saka, viskam savas laikas. Panašiu metu užaugo ir dar buvo leisgyvis slapyvardinis A. Višinskis, mistinė figūra su realiu tušinuku špaguojanti virtualius ateivius ir niekaip neužbaigianti savo amžinosios misterijos. Hm, po šito sakinio matyt jau užbaigė. O dabar matyt jau nebe studentas iškeitė kultūrą į sportą, lengviausia žengtelėjo į politiką, iššoko iš platformų ir tiesiai į kablukus, iš kairės pasuko į dešinę, statė kairę ar dešinę ar vidurinę, vienas du, viens du trys..., ir įdomu ar paslydo? o galiausiai nuėjo į reklamą, ir apskritai jei pažiūrėtumėm kiek reklamščikų didžėjavo, o ir kaip atvirkščiai, visi djai pasiekę reklamos slenkstį rodosi pasiekė neįmanoma ir išpildė savąją svajonę lenkti nugarą vartotojiskumui ir komercijai, bei galiausiai nustojo ritmingai linguoti... Tiesa, min_for (tie patys minimal.lt) komanda atskraidino labai laukiamą Jeff Milligan, kuris suskambo keturiais patefonais, vaizdingoji Westa žongliravo vaizdais, gražus buvo reginys gražus, tikrais, senais, gerais, laikais.


IVTKYGYG live

Akiwarai, Mėnuo Juodaragis, kelios žavingos festivalio Kunigunda Lunaria serijos, kino filmai, outside festivalio baras, parodos, koncertai ir pekla, tik kad organizatoriai nepasigėdija kasmet patys sau išsirašyti aukščiausius apdovanojimus per pačių organizuotus Lietuvos Alternatyvios Muzikos Apdovanojimus (A-LT.org), nors rodėsi, kad buvo geriausi iš apdovanojimų... Nors kur čia tokiam kaimely daryt apdovanojimus, juk nebėr nieka. (Blufai (D. Bluvsteinas), gal susitvarkysi si savo kiema, o tai kazkokia meta-alternatyva cia jau dedasi...). Legendiniai IVTKYGYG (Ir Visa Tai Kas Yra Grazu Yra Grazu), grojantys siuvimo mašinomis ir po kiek laiko, amžiną atilsį, Baro ir jo kūrybos paminėjimas su knygos pristatymu, filmų peržiūromis ir koncertu INTRO. Begalės alternatyvų. Ikurta "Muzikos Komuna" dalinosi muzikiniais patyrimais keliose INTRO muzikos studijose salia didziosios galerijos, jose repetavo grupes Sportas, Jembe Girls, ir kiti. Baltica - baltu vienybes festivalis, Kulgrinda, Atalyja, Denia, kazkada Zalvarinis ir sutartines, nuogos undines, musis su vikingais, kunigo nukryziavimas, svastiku zygis, idaryto slibino svediskas stalas, bizonu kautynes ir indenu vestuves su Pabaltijo vietiniais... Milijonai juodvarniais lakstančių, rokeriais žviegiančiais, eglėmis augančiais, kraujo puta plaukiančiais. Metų metai draugystė su gotiškąja kultūra ir galiausiai skyrybos su vaikinu, oi, ne – su mergina, ne, su vienaragiu, tiesą pasakysiu, nežinau kas tas mielas padaras buvo, bet draugystė išliko. Vėlės kėlėsi ir vėl gulėsi per Gothic X-Mas, kažkas gėrė kraują, kažkas valgė akį. Kažkas prievartavosi... Metalurginiai koncertai ne tik su kieciausiais ferrum.lt griaudėjo griaustiniu ir žviegė nekaltomis mergelėmis. Magiskasis metalinis "13" festivalis riaumojo ne karta (vis taip tamsiais penktadieniais kazkuriu menesiu 13-omis dienomis), aukstielnika religija ir setono viliones...

Šiaurės šalių kino klubas tvirtai užėmė antradienius, net ir tie patys, vėliau godžiai apkramtyti, Adomo Obuoliai pirmą kartą sužibo INTRO – kokie jie nuostabūs tada pasirodė, beje, kitų dar nuostabesnių irgi prisimename, turbūt greit ir juos rodys Skalvija, šedevras “Svidd Neger”, kur juodukas vaikas ieškojo savo tėvo, o aplink jį visi iškrypę sukosi galvas, net trimitininkų orkestras į kadrą patekdavo, žodžiu, visa tai rasite Šiaurės Šalių fonde (arba čia > norden.lt), kai trečiadieniais įsikerojo jamaikietiška plantacija. Kito kino filmų peržiūros vyko su įvairiais studentais, VDA ir įvairių kolegijų, animacija džiaugėmės per tarptautinio "Tindirindis" festivalio minutes. Vaizdžiai vaisinga draugystė su Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir mediju meno katedros dėstytojais ir studentais dažnai mus nukeldavo į kitus kraštus, sujudindavo sąmonės vaizdus. Beabejo, nepamirštami buvo vokiečių videomeno filmukai, ar pamenate tuos ritmingai grojančius garažo vartus? - gražu, draugystė su Giotės institutu buvo vaisingiausia galerijos erdvėje ir žinoma muzikanto minimalisto šachar-makar stebukladario Daniel Bell pristatyme.


Dr. Head from Soul Star Soundsystem & Faya Selector backgrounding

Iya man! Plantacija užaugino fazendą, išlaisvino ne vieną vergę Izaurą, naktimis šokančią dancehall’ą ir su sexualiu akcentu tariančią draugams Les go 2 Jamaican Nites! Kiek tų pupyčių buvo priviliota tais saldziais ritmais, kiek jų nuogų šoko nuo karščio, kiek ištvirkimų nebuvo suskaičiuota, kiek mes neatsimename... Ką pamename, tai kolektyviniai pasigrojimai jembe ir kitais egzotiškais instrumentais, bendruomeniški dalinimaisi viskuo ką atsinešėme, gyvi pasivažinėjimai aplink barą dviračiais, riedučiais ir kitais mielais daikčiukais, beje, draugų trečiadieniais būdavo daugiausiai... ir ne tik dvikojų, šuniukai trumpam tapdavo visų draugais... Labai daug neatsimenu, tikrai. Istorija byloja, kad šiuose bashment'uose DJus sėkmingai pakeitė selektoriai, o pasaulį išvydo Zion Explorers, pabudo Soul Star Soundsystem, Shotta Sound komanda nedavė mikrofono niekam kitam, Bango Beat daužė ne vieną bačką, Direktorius su AFWI klikino minimal dub, Radja dažniau pjaudavo į kitą žemyną, Greenman pagaliau suselektino gražų setą, Ufanova įdubindavo populiaresnę natą, Faya Selecta dancehall'ino naujienu naujienas, Gonzales'as riddim'ino pirmyn atgal, ABWOY suvaldė vasaros Jamaican Summer, RSPKTĄ!, buvo uzurpuotas kiemelis ir gatvė, rezervacija “ant akmenų” nebuvo vykdoma, tik gatvės važiuojamąją dalį rezervuodavom keliems gyviems pasirodymams ir šokiams, to sustabdyt nedrįsdavo net policajai, platesniuose subkultūros vandenyse ir debesyse mėgino atsidaryti dub.lt svetainė su nuostabiu logotipu (iš kanapės sėklos žiedas nesusikrovė...), žodžiu, ir čia rinka pradėjo kedentis a net verda, tiesa, musu open-air reggae festivalis Regeneratorius rado savus Ignalinos rajono vandenu apsuptyje, JAH! Bet kultiniu pradėjęs tapti virimas, po INTRO užsidarymo, atrodo paniro į būdingą jamaikietišką miglą, ar ne jah? Tikėkimės atsiras dvasinis vadas pakelsiantis į revoliuciją! Rasta. One world!

Nuo pradžių klubas buvo steriliai baltas ir konceptualiai aiškus, įvairios projekcijos margino sienas, apšvietimo viražai klojo lubas, 60’s "ledainės" kėdės ir stalai (Vygando "Vegas" Šimbelio dizainas), ir sandėlio pramoninės estetikos erdvė bei milžiniški tentų ekranai žaidė architektūrinius sprendimus realybėje, tiems laikams vienas ilgiausių barų (13x2 / 26m) buvo apeinamas iš visų pusių, prekyba vyko aplinkui ratu, o tai yra naujovė mūsuose ir ligi šiol, toks neįprastas architektūrinis sprendimas domino ne vieno žvilgsnį, o įgyvendinti buvo sudėtinga dėl postsovietiškų lietuviškų biurokratinių institucijų leidimų ir parašų negavimo. Funkciškai (modulinis principas) erdvė buvo idealiai sukurta mobilumui palaikyti, galima buvo ją sumažinti iki baro erdvės ar padidinti iki klubo, sprendimas džiugino ne tik šeimininkus, bet ir atvykstančius patyrinėti architektus. Taip ir vykdavo: dieną – baras, vakare – klubas, kartais prisijungdavo ir galerijos erdvė. Ankstyvasis šiuolaikiškai šaltas interjeras buvo sukurtas architektų Modesto Šipilos ir Vygando Šimbelio / Render. Baro stoikė virsdavo mados dizainerių kolekcijų pristatymo podiumu, kur cat-walk'ės nesigėdydavo savo seksualumo ir tempdavo vyriškuosius žiūrovus į užkulisius vien tam, kad tik pademonstuotų daugiau privatumo dalelių. Tik kiek vėliau klubas apsigyveno ir pradėjo keisti savo veidą, eiti labiau link "lietuviškosios" (link vartotojo) estetikos, sandėlio erdvės traukėsi, sienos fankiškai nusispalvino, atsirado pakylos, lentynos, skulptūros, minkšti baldai, klube – kelios scenos, savo graffiti užpaišė Koldun. Pereinamajame laikotarpyje erdvės buvo virtusios graffiti nuklotais gatvių motyvais, bet čia tik vienai vasarai. Paskutinis variantas buvo mixas visko, funk viešpatavo, sienos buvo išpaišytos, kilimai pakloti, jaukumas įsigyveno ir dabar kiekvienas galėjo džiaugtis ne tik minkštomis sofomis, bet ir grindimis. Gudrus architektūrinis sprendimas įdėti duris, kad iš lauko žmonės galėtų įvažiuoti dviračiu ar riedučiais, suteikė daugeliui laisvės pojūčio. Dideliems renginiams buvo okupuota ir didžioji galerija bei jaukus kiemelis, bei šokiams pasisavinta gatvės erdvė. Lauko kavinė traukė pailsėti kiekvieną vasarą. Innerstanding?

Techstylism užkūrė atskirą istoriją su Introtech serija, kurią vainikavo techno monstras Paco Osuna iš Cocoon Records. Dar ne vienas geras žodis šiam stipriam leiblui išsprūdo tarp eilučių. Nemažai techno garsų aidėjo mūsų sienose, kiek stipresni garsai irgi nepralenkė - Attack Intro, taip Rotten Sh*t armija su X-Ray įsakymais šaudė nematomus priešus, o draugus kvietė taškytis, digital hardcore dekonstruktai buvo ir su vokiečiu Ashtar DXD, prancūzais... Neaplenkiant, 2004 balandžio mėn. MK9 aka Death Squad power electronics setas griovė sienas ir ardė mūsų smegenis ne tik garsu, bet ir vaizdu, o įsakmus live performansas neliko neišgirstas, prie ausies žviegiantis bičelis apie antipolitines sąmones prieš kapitalizmą ir Ameriką įbrukinėjo, gal čia saugumas turėtų susirūpinti? Kad visiems saugiau būtų, ksaka. Cia tau ne Europa, cia Lietuva. Amen.

Vėliau, gal 2005, prasidėjęs gyvos punk ir hardcore scenos (hardcore.lt) persikėlimas į mūsų erdvę perėmė visas miesto underground pozicijas. Neblėstančių dievaičių Dr.Green pasirodymai ir sausakimši grupės gimtadieniai, albumo pristatymas ir belekas kitas nepalikdavo vietos klube prašalaičiui, visi bilietai būdavo išpirkti iš anksto. Visa kolonada "Pasidaryk Pats" leiblo koncertų. Krilo “Punk Rocks” festivaliai. 2006 užsimezgė lietuviškas feminizmas su “Ladyfest”, išlindo grupė “Spichki”, pankiškieji chuliganai okupavo ir stalo futbolą. 2006 Dr. Green dešimtmetis suvienijo per 1000 lankytojų, albumo Culture Repair pristatymas 2007-ais pakartojo šturmą. Gausybė įvairiausių užsienio grupių grojo klube, keliaujantys ir turuojantys muzikantai, Sabot (CZ) skerdė savo dūžiais, cypė Against Me! (USA), kaukė Subway (FR), skandavo Los Fastidios (IT), riaumojo... etc. Garsiausia malda buvo 2007 metais už "No Means No" dievaičius, meldėmės, kad jie atvyktų ir pagerbtų INTRO, taip ir atsitiko – tai vienas geriausių koncertų ever.

Ne vienas Blood Klut Tekno džiugino, ypač paskutinis. Pas gerus žmones ir geri muzikantai atvažiuoja... Keletas Ragga in the Jungle sesijų. Keletas Metro renginių su labai gėdingais organizatoriaus DJ Astralo ketinimais apgauti savo renginio lankytojus ir nepasakyti tiesos, o po to išvertus kiaulės akis kaltinti kitus. Tas žmogus ir lig šiol tą patį daro. Baisu. Tebūnie, tai jo fakin reikalas. Sugrįžkime į tikrus vardus, kuriuos pakvietė Re:Formataz grupuotė ir leido džiaugtis drum and bass’eriu Digital iš Metalheadz ir kanadiečio ragga jungle guru – Rcola iš JungleX, sukrėtė renginio kokybė, svečių teigiamas spaudimas, Re:Formataz nuoširdūs garso tekstai ir lietuvio ragga jungle atstovo Babilan iš Green Carpet šokis. Respekta! Babilan fareva!

Trance scena apturejusi transendenciju klube ar kazkokia kita intuicija cia snibzda i ausi is dievas.eu blogo, tiksliau ir labiau apie naujaji senojo Intro pastato (jau Intro uzsidarius) architekturini iskrypima: "Klaikiai nuoginasi Vilniaus miesto naujadaras – Vilniaus dailės akademijos naujasis pastatas adresu Maironio g. 3. Gėda atsisukti pravažiuojant, gerai, kad kaskartėmis trance akimirkos transliuojamos per vienintelę radijo stotį įstato tau sparnus ir skrendi per tą Maironio apribojimą trisdešimčiai ant kokių 120, kaip minimum. Sparnai pakelia virš Onos bažnyčios, kad nespėtum nė trečiosios akies krašteliu pastebėti klaikiausio šimtmečio šedevro. Tuo metu labai pradeda patikti tranzas, toks cik-cik - nors tu ką, o radijo vidinis balsas lėtai skiemenuoja EL-ES-DY, po to, kažką – travel trip unconsciousness, ištransliuoja jausmą, kad jau greit turi patekti į savosios ar kito pasąmonės gelmę, o gal visatos sąmonę, tik staiga numuši tave stabdantį policininką ir artėji prie 180 padalos." A turi rugsteles?

Mieste gandai sklido, kad atejus i kluba galima buvo isgirsti taip: "-Ar Dievas yra? -Ne, Dievas isvykes...". Arba nuotykis, kai dar Psichas (kazkokiu roko grupiu muzikantas) barmenaudamas, jau uzdarius kluba, atidaro vienam biciukui duris ir tarpdury klausia "- Ko nori? Biciukas sako - Jau nedirbat? - Ne! - O zinai, girdejau, kad Psichas Intro nusipirko, ar tai tiesa? Psichas surimteja ir sako - Jo jo, nusipirko..." Ir susikrimtes Psichas uzdaro duris. Ateina prie uzdaro vakarelio lebautoju ir papasakoja savo minutes senumo istorija... afterpartininkai zviegia is neatpazintojo Psicho ir jo nuosirdumo ;)

Didžiausias kada vykęs projektas klube INTRO, tai 2006 metų Balticoco elektroninio meno festivalis vykęs net tris dienas ir sutraukęs nuostabią publiką pasidžiaugė garsiais vardais. Tokie elektronikos šulai, kaip Chis Clark (Warp records), Animals On Wheels (Ninja Tune) ir Battery Operated (Cocosolidciti), Janek Schaefer iš savo leiblo AudiOh! vėliau jis gavo Britanijos kompozitorių laurus, pamirštant, kad jo patefonas buvo įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų knygą, ekspertas iš Olandijos Frans de Waard aka Freiband (Korm Plastics) subtiliai eksperimentavo garsu. Visus šiuos svečius vienija vienos multimedija leidyklos C0C0S0L1DC1T1 veikla, visi jie dirbo kartu, visi leido garso ir medijos meno kūrinius šiame visapusiškame leible. Festivalyje lietuvių buvo gausybė, nepamirštami išlieka Headandshoulders. Vakarėliai buvo labai linksmi, o kūrybinės dirbtuvės (workshops) informatyviai naudingi ir supažindinantys su plačia skale meno išraiškos priemonių bei aktualių temų. Tai buvo pats geriausias kada vykęs festivalis INTRO, palikęs begalę neišdildomų prisiminimų, naujų kontaktų ir pozityviausių nuotaikų. Muzikantai nenorėjo išvykti iš Vilniaus, vien dėl puikios publikos ir festivalio atmosferos. Didis renginys pavyko su kaupu. Plačiau: stereo.lt

Daug video instaliacijų ir vaizdo projekcijų formavo INTRO erdves ir kūrė nuotaikas. Vaizdo menininkai Render, Rut Rut, Korb, Garo, Nevacys ir daugelis kitų žaidė vizualiniais efektais. Video instaliacijos klube smarkiai įtakojo erdvę, kai sienos buvo minimalistiškai baltos, o didžiuliai ekranai netausojo šviesos srauto. Kiekviena projekcija užpildydavo erdvę ir suteikdavo naują nuotaiką aiškioms architektūrinėms formoms. Grafiniu INTRO įvaizdžiu, vizualia tapatybe ir dizainu rūpinosi daugelis geriausių Lietuvos dizainerių, tai tas pats nenuilstantysis Render, kiti: Marulis, Groozdas, Vytis Gruzdys, Krilas, Faya Selekta... Rask plakatu skilti meniu zemiau.


partying disco hotties

2007 metais įsikaraliavo Disco. Pasaulis šėlo kartu su INTRO lankytojais, mada diktavo kairę. GG Chinaski aprenginėjo visus disco laikotarpio drabužiais, dėjo funky perukus, klijavo juodus ūsus, o galiausiai visus nurenginėjo plikai. Tai bent rojus virė žemėje ir dar pagal disko muziką... Duona iš kepyklos ir Firstimer iš ganyklos, pfu - iš šventyklos, irgi kartojo. Go Vegas DJs pirma karta išstojo klube INTRO ir padarė tą patį, margaspalvė vaivorykštė virsdavo nudistų pliažu. Įdomi sąvybė - iš disco prašmatnumo pereidavo į hipišką nudizmą, tiesiog, visas laikotarpis ant delno! ir jokios hierarchijos. Kuti kuti..., mano mažuti...

Viena įdomiausių kada klube grojusių elektronikos grupių - PLUXUS iš Švedijos, drauge su stereo.lt leidome jiems pašėlti nevaržomai su lietuvaičiais ir įspūdingai pagyventi senų instrumentų skleidžiamų garsų ir vaizdų, multiplikacinių filmų motyvų orbitoje. Vizualistas Render linksmai šokdino savais funky virtualiais meškiukais. Nukrito labai tvirtas renginys praskaidrinęs Lietuvos padangę.

Hospitality Club bendruomenė įsigudrino, net visą klubą paversti Svetingumo stovykla, kur žmonės ir gyveno, ir linksminosi iškart, o kelių dienų maratonas neprailgo, anaiptol. Klubas kaip free viešbutis. O galiausiai, po oficialaus meno centro INTRO uždarymo apturėjome keletą nerealių uždarų vakarėlių ir neoficialių extra-uždarymų su tais pačiais Hospitality people. Nieko keista jei jau uždarytame klube dar kelis mėnesius bumbsėjo ritmas ir skambėjo juokas, čia taip būna... nesivaidena.

Ne vienas lietuviškas filmas įtraukė vaizdus iš INTRO, kaip, kad beveik kiekviename režisieriaus Wėlyvio iššūkyje galėjai pažinti ne tik erdves, bet ir nuotaikas. Ugniaus Gelgudos fotografijose blizga ištisi INTRO viražai. Vienas pirmųjų pasirodymų grupės Sheezanova, bei projekto Make It Real (MIR), kur vaizdo klipas buvo ne tik filmuojamas INTRO, bet ir pristatytas sausakimšoje salėje. Grupės Prostitutės vaizdo klipuose taip pat matyti INTRO. Ir kiti... Tikimės, kad ne tik užfiksuoti kadrai, bet ir gili atmintis mums kaskart suvirpins širdis...

Gal pakaks? Ar užteks?

Susirask save jaunesniąją (-įjį) arba pasidžiauk atminties trūkumu: