Tęsiame galerijos INTRO atrinktų meno projektų pristatymo antrąją dalį / continue on art projects in Intro art space:
“RYTŲ PLATUMA”
Jauni Vokietijos menininkai “Intro” galerijoje Vilniuje
Atidarymas pirmadienį, gegužės 16 d. 18 val
Tai, ar esate rytuose, priklauso nuo jūsų žvilgsnio bei pozicijos.
Pajudėjus rytų kryptimi, keičiasi patys rytų suvokimo standartai. Kiek benukeliautumėt, visada kas nors jums nurodys rytus esant dar toliau rytuose.
Tokia buvo diskusijų pradžia, jaunų Vokietijos menininkų grupei besiruošiant projekto “Intro” galerijoje Vilniuje realizavimui. Diskusija paskatino eilę idėjų ir intensijų apie pačią Lietuvą, kelionę į ją bei buvimą Lietuvoje.
Dalis darbų ir siejasi su keliavimu. Pavyzdžiui, kostiumas, kuriame skrendant į Lietuvą reikalingi daiktai talpinami tiesiai ant kūno, visualizuojant keliavimo svorį (Sonja Buehler). Arba tėvynės Vokietijos žemės, maišeliuose parduodamos supermarketuose, pripildytas lagaminas, vežamas rizikuojant nepraeiti pro oro uosto muitines kontrolę (Siegfried Urlberger).
Buvimas Lietuvoje tęsiant savo kūrybinį darbą yra centrinė projekto, simuliuojančio siuvėjos darbo vietą panaudojant tik lietuviškas medžiagas, tema (Emilia Scharfe). Šių metų pradžioje Vokietijos masinės informacijos priemonės nagrinėjo darbo vietų praradimo gamybos įmonėms išsikėliant į rytų šalis pavojaus pagrįstumą.
Video darbe (Patricija Gilytė), filmuotam peržengus buvusį Lietuvos pasienio ruožą, kelias minutes rodomas pasinėrimas į prisiminimo realybę, stebimam asmeniui atsigręžinat veidu į tėvynę, bet jos nematant; kas šiuo atveju tapatinama su trumpais migrantų apsilankymais Lietuvoje, pavyzdžiui, atostogoms.
Pats Vilniaus miestas yra kelių autorių skulptūrų ir piešinių tema (Alexandros Tsioris, Moritz Walser).
Turinio transportavimo į kitą erdvę keblumas tematizuojamas bendrame Torsten Muehlbach ir Alfred Kurz darbe. Dažnai minimą vokiečių perdėtą švaros poreikį ironizuoja Simone Faltermaier, savo darbui panaudodama kempines.
Dar kitame projekte (Johanna Aigner, Kristin Brunner) pristatomi nauji moksliniai atradimai ir tiriamos nulinio meridiano perkėlimo iš Londono Greenwich’o į Lietuvą pasekmės. Projektas naudoja mokslinius tyrimo metodus ir remiasi faktu, kad Lietuvoje yra geografinis Europos centras.
Prie klausimo, ar Rytų ir Vakarų riba galutinai išnyko, sugrąžina Peggy Meinfelder darbas. Jos archyvą sudarantys daiktai- tai plataus vartojimo prekės, kurias VDR gyventojai įsigyjo už savo pirmąsias 100,- DM – taip vadinamuosius vakarietiškus pasveikinimo pinigus- rodomi fotografijų forma. Kiekvienas įnašas į archyvą tampa pasakojančiu istoriniu dokumentu.
Paroda veiks gegužės 17-21 dienomis nuo 10 iki 18 val.
:
„Östliche Breite“ - „Eastern Degree of Latitude“
Jung Artists from Germany at INTRO
Being east depends on your point of view.
If you change your position moving towards the east, the standard of what is considered east changes. No matter how far you travel towards the east, there will always be someone who considers a place further in the east to be the real east.
This was the beginning of the discussion, when this group of young German artists where invited to exhibit at INTRO gallery in Vilnius , in May 2005. The discussion resulted in a series of different ideas and intensions about going to Lithuania, being in Lithuania and Lithuania itself.
Some of the art projects deal with traveling. There is a suit for instance that was built to bear all that is needed for a trip to Lithuania on the body. This Project shows the weight of traveling. A suitcase will bring homeland soil from Germany taking the risk of not passing customs.
Being in Lithuania is central to a project that resembles a seamstress workshop, in which only Lithuanian materials are used. The city of Vilnius is the topic of a series of sculptural works and a sequence of drawings.
In jet another project a new scientific discovery proves that the cero meridian that is now in Greenwich London actually lies in Lithuania . This Project plays with scientific research methods and Lithuania as the geographic middle of the European continent.
+
Realybė X abstrakte
2005 m. balandžio 4 - 24 d. / 12 - 18 val.
Atidarymas balandžio 4 - 18 val. Arnoldas Gurinavičius ir Vytis Nivinskas parodos metu gros CONTRAPIZZIARCO
menininkai:
J. Barilaitė, E. A. Cukermanas, R. Čeponis, V. Dubauskas, L. L. Katinas, A. J. Krasauskaitė, I. Leščinskaitė, E. Markūnas, R. R. Martinėnas, A. Obcarskas, E. Ridikaitė, A. Vaitkūnas.
+
Artūro Railos knygos „Roll Over Museum“ pristatymas
2005 m. balandžio 2 d. (šeštadienį)
18 val. spaudos konferencija IBID Projects galerijoje (Šv. Stepono g. 18, Vilnius)
20 val. knygos komentarai, Vytauto Pėstininko video filmas „Roll Over Museum / live in Berlin and VW Autostadt“ INTRO klube (Maironio g. 3, Vilnius)
22 val. roko grupės „Fisher“ koncertas INTRO klube (Maironio g. 3, Vilnius). Fisher: A. Liolys, R, Liutikas, L. Labutis, G. Staleriūnas.
23 val. diskoteka iki ryto su DJ Lukys (Alvydo Lukio muzikiniai memuarai) INTRO klube (Maironio g. 3, Vilnius)
+
2004.02.14
Apie vokiškuosius muzikinius video filmus :
Zur Rettung der Popkultur – Best of der Musikvideos
aus den MuVi-Wettbewerben 1998 - 2003
STAR ESCALATOR, Musik: Sensorama, Regie: Michel Klöfkorn/Oliver Husain, 1998, 4‘35‘‘
WEIL WIR EINVERSTANDEN SIND, Musik: Die Goldenen Zitronen, Regie: Deborah Schamoni/Ulli Lindenmann, 1998, 3‘07‘‘
DISTROIA, Musik: Mouse on Mars, Regie: Rosa Barba/Herwig Weiser, 1999, 3‘35‘‘
PING PONG, Musik: Computerjockeys, Regie: Sebastian Kaltmeyer, 1999, 4‘59‘‘
VIVA LA REVOLUCIÓN, Musik: Mr. X and Mr. Y, Regie: Philipp Stölzl, 1999, 3'24''
DIE SUMME DER EINZELNEN TEILE, Musik: Kante, Regie: Tom Kimmig, 2000, 3‘50‘‘
WHAT IS IT WITH YOU, Musik: The Third Eye Foundation, Regie: Daniela Sieling, 1999, 4‘31‘‘
THE WORST MC, Musik: Gonzales, Regie: Gonzales/Mocky, 2000, 4‘05‘‘
BECAUSE, Musik: Ulf Lohmann, Regie: Graw Böckler, 2002, 3‘47‘‘
LA CASA, Musik: Kreidler, Regie: Detlef Weinrich, 2002, 3‘32‘‘
FLIMMERN, Musik: Die Goldenen Zitronen, Regie: Deborah Schamoni/Ted Gaier, 2001, 3‘15‘‘
GAME / DIE NACHT, Musik: Nika Machaidze, Regie: Tusia Beridze, 2001, 3‘01‘‘
IBM, Musik: Rechenzentrum, Regie: Lillevän, 2001, 4'20''
WHERE THE RABBIT SLEEPS, Musik: Sensorama, Regie: Anna Berger/Michel Klöfkorn, 2001, 5‘00‘‘
IT NEVER WAS YOU, Musik: Thomas Brinkmann, Regie: Sandeep Mehta, 2003, 4‘10‘‘
Vokiečių eksperimentiniai muzikiniai video darbai... Gelbstint popkultūrą
Kartu su tarptautiniu Oberhauzeno trumpametražinių filmų festivaliu (Internationale Kurzfilmtage Oberhausen) Goethe's institutas parengė 15 geriausių vokiečių eksperimentinių muzikinių video darbų programą, kurią sudaro 1998-2003 m. sukurti darbai.
Oberhauzeno trumpametražinių filmų festivalis pirmasis pasaulyje pripažino muzikinius video klipus kaip atskirą vizualinio meno formą ir įsteigė konkursą, kuriame įteikiamas "MuVi" apdovanojimas. Klipai vertinami ne pagal muzikinius aspektus, bet pagal vaizdo estetiką. "MuVi" apdovanojimas įteikiamas už įdomiausią muzikinio kūrinio vizualizaciją. Čia pristatomi klipai nėra tokie, kokius esame įpratę matyti televizijos ekranuose.
Po muzikinių klipų programos pristatymo vyks diskoteka su DJ Danieliu Belliu (Daniel Bell) is Vokietijos ir lietuvių diskžokėjais.
+
Baltarusijos visuomeninis susivienijimas „Pozityvus judėjimas“ kviečia visus į fotografijų parodą-instaliacijas „Durys!?..“, kuri vyks šių metų rugsėjo 13-22 d. Vilniuje, klubo „Intro“ patalpose (Maironio g. 3, šalia Šv. Onos bažnyčios). Parodos atidarymas vyks rugsėjo 13 d. 17.00 val.. Parodos atidarymo metu įvyks spaudos konferencija.
Paroda yra jungtinio Baltarusijos Respublikos ir Jungtinių Tautų atstovybės Baltarusijos Respublikoje projekto „Žmonių, gyvenančių su ŽIV, ir jų artimųjų įtraukimas į ŽIV/AIDS profilaktikos veiklą“.
Pagrindinė parodos idėja – kaip lengvai ŽIV infekcija gali patekti i kiekvieno žmogaus gyvenimą, kaip keičia žmogaus, užsikrėtusio ŽIV, mintis, jausmus ir elgesį su aplinkiniais. Projekto tikslas – formuoti humanišką ir pakantų požiūrį į žmones, gyvenantys su ŽIV/AIDS, apginti žmonių, tiesiogiai susidūrusių su šia bėda, orumą.
Parodos siužetas pagrįstas tikrais merginos, gyvenančios vienoje šalyje , viename mieste, gyvenimo faktais. Ekspozicija nupasakoja kelią, kliūtis, pergyvenimus, mintis ir jausmus, išgyventus žmogaus su diagnoze „ŽIV infekcija“, kalba apie jį supančius žmones ir bendrai apie visuomenę.
Specialiai sukurta ekspozicijos erdve, vaizdinėmis priemonėmis-fotografijomis, tekstais iš herojės dienoraščio, daiktais, šviesomis ir muzika autoriai pasakoja gyvenimo istoriją, kuri tėra viena iš daugelio kitų ir kuri primena apie tai, kad susirgti neišgydoma liga (AIDS, vėžiu) gali bet kuris iš mūsų
Paroda 2003 metų spalio mėnesį sėkmingai vyko Minske. Paroda Vilniuje yra konferencijos „Europa ir ŽIV/AIDS: nauji iššūkiai, naujos galimybės“ programos dalis.
Planuojama paroda organizuoti dar Svetlogorske, Maskvoje, Kijeve, Sankt-Peterburge.
Idėjos autoriai: Tata Kvarcova, Anastasija Kamlyk, herojė: Anastasija Kamlyk
+
Vilniaus miesto galerijoje „Intro“, rugsėjo 14 dieną, 18 val., pristatoma tarptautinė šiuolaikinio meno paroda "Pataisos" ("Corrections"). Šioje parodoje dalyvaus menininkai iš Lietuvos - A. Zabielavičius, J. Valatkevičius, R. Dovydėnas, iš Vokietijos - M. Roters ir iš Austrijos - N. Irshaid.
Pataisos neišvengiamai lydi visą žmogaus kūrybą, šioje parodoje menininkams įdomiausios pataisos - lydinčios post sovietines valstybes. Kur taisoma viskas – nuo pastoviai kintančių įstatymų, perstatomų namų, ar neatpažįstamai pataisomų automobilių. Visa tai, kas sukuria ypatingai nestabilią atmosferą visuomenėje. Rengiamos parodos tikslas yra ne aprašyti šį laiką, bet atspindėti šį nepastovumą. Mąstymo nepastovumą.
Parodos atidarymas įvyks rugsėjo 14 dieną, 18 val., paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.
+
Astrid Köppe / Vokietija / www.astridkoeppe.de / Piešiniai
+
Paroda "Svetimas kūnas" INTRO didžiojoje galerijoje, Maironio 3, Vilnius
Atidarymas rugpjūčio 20d 18:00 val
Paroda veiks iki rugpjūčio 29d kasdien, nuo 12:00 iki 18:00 val .
Dalyviai: Dörte Meyer, Geomatic, Mindaugas Gapševičius, Jovan Balov, Vladimir Sitnikov, Pavel Forman, Zorka Lednarova, Martin Juef, Roman Minaev
Svečiai: Alma Skersytė, Gintaras Daugirdas
Svetimas Kūnas (vok. - Fremdkörper)
Žmogus, besikreipiantis į savo praeitį, yra neišvengiamai įtakojamas kultūrinių tradicijų, kurios suformavo jo asmenybę. Nors bet kuriai epochai būdingas naujovių siekis, praeitis lieka jos reprodukuojamu pagrindu. Konkrečiu atveju kalbama ne apie kultūrinę kartos atmintį, ne vien apie asmeniškus atsiminimus. Asmeniškumai, sudarantys parodos vizualinį pagrindą, kyla iš akistatos su "kitos" kultūros aplinkybėmis. Šiose aplinkybėse tampa svarbi žmogaus, nešančio (ar perduodančio) tam tikrą kultūrinę tradiciją, užduotis išsaugoti pirminį pagrindą. Aiškus siekis integruotis į vietinį kontekstą iš vienos pusės, "genetinio tapatumo" išlaikymas - iš kitos, sukuria lauką, kuriame santykiauja šie skirtingų krypčių vektoriai. "Dialogas - konfliktas" gimdo naują, "maišytą" autoriaus veiksmų versiją, modeliuoja naują autoriaus identitetą. Paroda "Svetimas kūnas" pateikia vienuolika skirtingų požiūrių į šią problemą.
Šio projekto tema - nacionalinio ir internacionalinio aspekto problematika šiuolaikinio meno kontekste, menininkų-migrantų pozicija, jų susvetimėjimo ir integracijos patirtis. Kalbos ypatingumas tampa kultūrų klasifikacijos klausimu žmonėms, kurie nori ir kuriems reikia kirsti sienas, kurie yra skirtinguose kontekstuose, kuriems nėra ir negali būti jokios galimybės grįžti į "prarastą žemę". Šis ypatumas pasireiškia ir tuo, jog parodoje dalyvaujantys menininkai aklai neseka šiuolaikiškomis madomis, tačiau stengiasi išreikšti nacionalinį charakterį asmeniška, skirtingose plotmėse sukurta menine kalba.
Kūryboje užfiksuota kaita tarp "vis dar neatsiskyrusio" ir "ne visiškai įsigyvenusio" tampa jiems tiesos ir nepriklausomos asmenybės simboliu.
Priklausymas kultūrai arba nacionalinei tradicijai, kuri paprastai tampa ironijos objektu arba visai atmetama, svetimoje terpėje suvokiamas kur kas intensyviau nei joje pasiliekant.
Šio projekto tikslas nėra ieškojimas kokio nors naujo "rytų Europos veido". Kai kurie parodos autoriai, jos koncepcijos kūrimo metu vakaruose dar atstovavę rytų Europos meną, projekto realizacijos metu jau taps "vakarų" menininkais dėl įstojimo i Europos Sąjungą.
Parodos dalyviai demonstruoja individualų požiūrį į šiuolaikinį meną, susiformavusį gyvenimo užsienyje metu. Stichinis poemigracinis efektas reikalauja juos peržiūrėti ir naujai įvertinti pirminį identitetą.
Roman Minaev
+
Ketvirtadienis, 04.22, 18:00
Moving Under The Certain Circumstances
Aili Vahtrapuu (Estija), Anu Põder (Estija) and Mare Mikoff (Estija).
Objektai, video instaliacijos.
+
Šeštadienį (2004.04.03), 19 val., Intro: galerijoje pristatomas projektas „Massage as Message Nr. 2“. Dalyvauja menininkės Vilma Gapševičiūtė, Irma Kravcovaitė, Solveiga Stankevičiūtė. Tai yra paroda-performansas.
‘massage as message’- yra žodžių žaismas, kurio neįmanoma išversti. Projektui apibrėžti buvo naudojamos elektroninio pašto žinučių signatūros, teigiančios, jog pateikiama informacija gali būti slapta ir netinkama netiksliniams jos gavėjams. Pakeitus vieną raidę žodyje ‘message’ (žinutė) išėjo žodis ‘massage’ (masažas).
‘massage as message’- tai projektas atspindintis visų trijų autorių asmeninę patirtį ir požiūrį į masažą, kaip mentalinį ir fizinį fenomeną. Pagrindinė priemonė – rankos, kurios liesdamos ir atlikdamos tam tikrus veiksmus perduoda pranešimą. Abipusiu susitarimu gavėjas reaguoja į vibracijas, kuriomis, kaip grįžtamuoju ryšiu vadovaujasi pranešėjas. Kiek perduodama žinia gali būti siejama su jo gavėju ar masažuotojo rankų darbu- su masažuojamuoju, belieka spręsti pačiam žiūrovui.
‘massage as message’- Kylyje (Vokietija) vykusi pirmoji paroda-performansas buvo paremta klasikiniu masažu. ‘massage as message Nr. 2’ remiamasi MA-URI ( N. Zelandija) masažu. Tai spalvingas, kaip ir visos Polinezijos salos, masažas-šokis, padedantis išsilaisvinti ir išlaisvinti. Polineziečių supratimu, tu esi gyvenanti Esmė ir visų tavo protėvių pasireiškimas. Tad jei nori pažinti save- surask atsakymą į pagrindinį MA-URI filosofijos keliamą klausimą - K a s t u e s i? Mums siūloma laisvė, kuri kyla iš pilno ir gilaus žinojimo, kas esi, iš kur esi ir kur eini.
+
2003 09 13 - "MINKŠTA PIEVELĖ, RUDENS VAISIAI". Tarptautinė paroda: 29 menininkai iš viso pasaulio, skirta 5-tajam grupės “Baltos kandys” jubiliejui
2003m. Rugsėjo 13 d. tarptautinė paroda “Minkšta pievelė.Rudens vaisiai” sukvies gerai žinomus ir pradedančius menininkus iš Lietuvos bei užsienio. Parodoje bus eksponuojami 23 menininkų iš Lietuvos ir 6 iš užsienio nauji meno kūriniai (kurti specialiai šiai parodai pagal reglamentuotą dydį bei ekspozicines sąlygas). Visi jie bus eksponuojami dėliojant mozaikos principu - lyg “rudens vaisiai minkštoje pievelėje”. Tokiu būdu bus suderinti, nors ir bendraminčių kolegų, tačiau pakankamai skirtingų menininkų tekstilės, skulptūros, dizaino, keramikos, fotografijos, video bei tapybos meno kūriniai. Tuo paroda ir įdomi bei ypatinga, kad tą pačią temą vystys skirtingų specialybių dailininkai, o pabaigoje kartu eksponuodami visa tai sukomponuos į bendrą ir vientisą meno kūrinį.
Projekto organizatorės “Baltos kandys” kartu su Kasparu Lielgalviu, Synnove Oyen ir John Raustein (buvusiais tarptautinio tekstilės simpoziumo “Veltinis 98” dalyviais) bei padedant architektui Viktorui Morozovui ir scenografei Martai Vosyliūtei, numato surengti parodos atidarymui skirtą performansą “Gyvi paveikslai”. 10 min. trunkanti teatrališka akcija suteiks renginiui šventiškumo ir iškilmingumo, o specialiai performansui sukurta scenografija, papuošta iš vilnos išveltomis “rudens gėrybėmis” bei pačių jubilijačių fotografija, pasiliks ir paįvairins ekspoziciją.
Nors paroda vienas iš svarbiausių jubiliejaus proga pristatomų renginių, grupės“Baltos kandys” narės numato dar pristatyti dokumentinę ( foto, video) medžiagą apie kūrybinę pedagoginę grupės veiklą Lietuvoje bei užsienyje; tokiu būdu dar kartą supažindindama visuomenę su tarptautinių tekstilės simpoziumų “Veltinis 98” bei “Veltinis 2002” veikla, pasidalinant patirtimi rengiant teorinius praktinius seminarus Lietuvoje ( “Kaip gimsta veltinis”, 2002-2003, Kėdainiai; “Paradoksalūs daiktai”, 2002, Kaunas) bei dalyvaujant užsienyje (“Tradicinė ir šiuolaikinė Škotijos tekstilė bei kūrybinių dirbtuvių vystymo galimybės”, 2001, Škotija).
Ši paroda - tai puiki galimybė mūsų žiūrovui išvysti garsius dar Lietuvoje neviešėjusius autorius bei pamatyti jau žinomų ar gal net pamėgtų menininkų naujus darbus.
Parodoje jau sutiko dalyvauti Lietuvoje gerai žinomos tekstilininkės - Eglė-Ganda Bogdanienė bei Žydra Ridulytė; pakviesti skulptoriai - Edita Valaitė, Žilvinas Balkevičius, Kęstutis Lanauskas ir Lukas Lebednykas; fotografai - Vaiva Abromavičiūtė, Saulius Paukštys, Levas Juodvalkis, Gediminas Žilinskas, video menininkai - Laura Stasiulytė, Tomas Andrijauskas, keramikė - Rūta Šipalytė, architektas - Viktoras Morozovas, scenografė - Marta Vosyliūtė, tapytojas - Linas Katinas; dizaineris - Marius Žalneravičius.
Jau sulaukėme sutikimo iš norvegų menininko John K.Raustein, kurio darbai neseniai eksponuoti parodoje “Meeting Place”( buvusios spaustuvės patalpose, Maironio 3, Vilniuje ) bei Synnove Oyen, I-ojo veltinio simpoziumo dalyvės.
Taip pat atsiuntė sutikimus ir du svečiai iš Estijos: keramikas Urmas Puhkan, dažnas Lietuvoje rengiamuose keramikos simpoziumuose bei parodose irtapytojas Toomas Altnurme, jau nutaręs šiai parodai pristatyti naują projektą “Love”.
Iš Latvijos žada prisijungti Kaspars Lielgalvis, ypač sudominęs Lietuvos žiūrovus savo darbais “Žmonės iš gatvės”, sukurtais tarptautinio tekstilės simpoziumo “Veltinis 2002” metu..
Iš Rusijos tikimės sulaukti brandaus skulptoriaus Dimitrij Dukov ( WOKUD ), menininko, kurio darbai jau dabar įtraukti į “Tretyakov” galerijos kolekciją.
+
Aurelija Maknytė, instaliacija "Šviesos Terapija II" (Light Therapy II).
+
Jurgita Treinyte (Jorė) "Postfolkloras"
Siuolaikinis nereligingas zmogus laiko save vien istorijos subjektu ir objektu ir atsisako tureti reikalu su bet kokiu trancendiskumu. Kai senojo tikejimo zmogus (Lietuvoje - pagonis) islaiko vienybe su pasauliu. Jam pasaulyje nevyksta nieko nauja, nes viskas yra tik pirmapradziu archetipu kartojimas. Ta bendruma randame kalboje, muzikoje, paprociuose, drabuzyje, ornamente...
Kankliuoju archaiska lietuviu melodija, kurios tekste - pasaulio/gyvybes medis. Natas verciu grafiniu vaizdu. Gaunu audziama rasta. Kuri paleidziu judeti video proekcijose.
Mane vadina Jore. Sakoma "medis zalias it jore". Jore - tai pavasarinis Perkunas, zadinantis atgimti gamta, pavasario zalumos svente. Zinia - Perkuno simbolis - svastika. Svastikas suaudziu nuotrauku juostoje... Geru linkejimu bei sekmes prasme.
+
'Hand off', moteru menininkiu video darbu kolekcija
Sudaryta siuolaikinio meno asociacijos, Gracas, Austrija
2003 m. geguze, 30d., penktadienis, video perziuros pradzia 18 val INTRO galerijoje.
Atrenkant kurinius buvo kreipiamas demesys i ivairiu stiliu pletote video srityje pradedant nuo dokumentikos, baigiant ivairias animaciniais, performatyviais kuriniais.
Pristatoma 12 garsiu video menininkiu.
Trukmė: 93:00 (video kuriniai anglu kalba arba su angliskais subtitrais)
1. Anne Smolar (Briuselis)
Kim Plays Back, 2002, 07:00 min
2. Diane Nerwen (Niujorkas)
The Great Yiddish Love, 2002, 15:00 min
3. Nabila Irshaid (Zalsburgas)
Travel Agency, 2001, 07:00 min
4. Susi Jirkuff (Viena)
Remote Control, 2001, 05:57 min
5. The Kingpins (Sidnejus)
This is my Remix Baby, 03:40 min
6. Rabea Eipperle (Berlynas)
Peute, 2001, 02:55 min
7. Kai Kaljo (Talinas)
A Loser, 1997, 01:14 min
8. Corinna Schnitt (Kiolnas)
Raus aus seinen Kleidern, 1999, 07:30 min.
9. Adla Isanovic (Sarajevas)
Mi/me, 2002, 01:30 min
10. Heidrun Holzfeind (Niujorkas)
The Romanians, 2002, 14:00 min
11. Carola Dertnig (Viena)
Byketrouble, 1998, 05:00 min
12. Sikay Tang (Hong Kongas)
In Search of an Allison, 1992, 17:00 min.
+
Projektas VINILINIS DANGUS
2003 05 09 - 05 29
Maironio g. 3, Vilnius, www.intro.lt, intro@intro.lt. Intro galerija veiks kiekvieną dieną nuo 10 iki 18 val.
Dalyviai:
Johanna Billing (SE) + Kristina Inčiūraitė + Aurelija Maknytė + Elisabeth Mathisen (NO) + Paulina Eglė Pukytė
DJ'os: Ana (OES) + Liisi (VIP, EE) + Jolie (Antwerpen)
Rėmėjai:
Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras Lietuvoje, Šiuolaikinio meno biuras Norvegijoje (OCA).
Nepaisant šiuolaikinių muzikos klausymo formatų, pagrindinis ir labiausiai paplitęs klubinės ar kitokios elektroninės muzikos grojimo formatas bei laikmena tebėra vinilinė plokštelė. Klubinėje kultūroje aktyvuoti vinilo garsai meniniame projekte įgauna specifinį retro skambesį, susietą su prisiminimais, su troškimu susigražinti užmirštą svajonę, metaforiškai asocijuojamą su "viniliniu dangumi".
Vinilas siejamas ne tik su muzika. Jis yra sintetinė medžiaga, naudojama šiuolaikinėje reklamoje, drabužių dizaino industrijoje, ir svarbiausia- grožio terapijos srityje. Naudojant jūros dumblo tirpalu išmirkytą elastinį tvarstį, kuriuo apvyniojamas kūnas, užvelkamas vinilinis kostiumas, padedantis atlikti grožio terapijos procedūrą- "pakelti" nusileidusius sėdmenis ir krūtis, išlyginti pilvą, suploninti šlaunis, taliją ir sustangrinti odą.
Metaforiškai siejant šią terapinę procedūrą su meniniu projektu, kviečiamos menininkės- moterys, kurios iš savo moteriškų pozicijų pažvelgia į "vinilinį dangų" kaip į savo pačios svajonę būti tobulesne ar romantiškesne bei atvirkščiai- šią svajonę kritikuoja, arba jos tiesiog atsisako. Menininkės savo projektuose prabyla ne tik apie asmenines patirtis, bet ir apie tarpusavio santykius, šiandienines socialines problemas.
Johanna Billing, „Kur ji yra“, 2001, video
Saulėtą dieną mergina stovi ant aukšto tramplino baseine, esančio poilsiavietėje netoli Oslo. Bet ji nešoka nuo jo. Žemiau esantys plaukikai pradeda stebėtis, kodėl ji nedrįsta šokti? Mergina vaikšto pirmyn ir atgal tramplino takeliu, svarsto, ar žengti žingsnį į priekį ir šokti, ar ne. Galų gale ji išdrįsta.
Pasak Mats Stjernstedt: „Projekte „Kur ji yra“ po šuolio į vandenį mergina kyla aukštyn. Ji išneria į paviršių ir plaukia link baseino kopėtėlių. Ją matome saugiai išlipusią į krantą ir vaikštinėjančią šalia baseino, laukiančią kol dings sėkmingo šuolio sukeltas pasitikėjimas. Tada ji vėl užlipa ant aukščiausiojo laiptelio, kur gali susidurti su savo baime. […]”. Kodėl Johanna Billing leidžia šiai merginai taip save kankinti? 1920 m. Freudas iškėlė mintį, kad mirties principas mūsų psichikoje yra toks pat stiprus ir gal net stipresnis už vieną iš stipriausiųjų- malonumo principą. Freudas manė, kad šis instinktas geriausiai išryškėja pasikartojančiame veiksme, kai asmuo grįžta į traumos momentą tam, kad pakartotinai permąstytų traumą. Galbūt baimę galima nugalėti pakartojimu, o išsilaisvinimą iš baimės galima pasiekti suimant gyvenimą į savo rankas ir tuo pat metu nepamirštant tykančios mirties.
Kristina Inčiūraitė, „Skirtumai”, 2003, video
Vilniuje filmuotos dvi, autorės manymu, romantiškos vietos laisvalaikiui praleisti: sovietinio stiliaus „Neringos“ restoranas bei XIX amžiaus dvasioje renovuota „Baltojo Štralio“ kavinė. Tik ar šios užfiksuotos romantiškos vietos sutampa su kitų bendraamžių vaizduotėje susikurtu romantiškos vietos vaizdiniu? Dviems autorės draugėms parodyta filmuota medžiaga įvertinta skirtingai: jų komentaruose ryškėja skirtingi parodytos vietos įspūdžiai, piešiamas kitoks romantiškos vietos įsivaizdavimas. Vienai iš jų romantiškiausia vieta yra gamtoje, kitai- lovoje. Abu šie pavyzdžiai iliustruoja, kad pačios moterys intuityviai atspindi patriarchalinės visuomenės piešiamą pasyvios moters vaidmenį. Tiek natūra, tiek lova gali būti suvokiama kaip vaisingumo metafora, o pati moteris- kaip gana tipiškas anti-kultūros reprezentantas: „...jai skirta būti, vyrams taip padalijus, ne-socialine, ne-politine, ne-žmogiškąja gyvosios struktūros dalimi, aišku, kaip visada, gamtiškąja puse, nuolat besiklausančia to, kas dedasi jos viduje, jos pilve, jos „namuose“, jaučiant tiesioginį ryšį su savo apetitu, savo būsenomis“ [Helene Cixous].
Aurelija Maknytė, „Įrašas“, 2003, video
SMS pramogos, gyvai transliuojamos televizijos kanalu, tik dar vienas pavyzdys besitrinančių ribų tarp įvairiausių komunikacijos priemonių. Gyvai kalbėtis galima ne tik kokiame nors interneto pokalbių kambaryje, mobiliu ar paprastu telefonu, bet ir televizijos pagalba. Mobiliu telefonu jau ir fotografuoti galima- komunikacijai skirtų daiktų funkcijos įdomiai migruoja.
Televizijos laida “SMS pramogos” yra įdomus komunikacijos pavyzdys. Išsiuntęs žinutę, matai ją TV ekrane, kaip ir kitų pramogautojų siunčiamas žinutes. Televizija tampa tokių žinučių surinkimo punktu. Žinučių turinys neįtikėtinai įvairus- tokį besitęsiantį minčių srautą įdomu stebėti kaip ypač gyvastingą liaudies kūrybos pavyzdį, kaip ryškų merginų ir vaikinų tarpusavio simpatijų ir antipatijų, koketavimo ir vulgarumo kolekciją.
Šio projekto metu rodomos SMS pramogos įgauna dar vieną atspalvį- jos tampa tik jaunimo komunikacijos dokumentacija nelieka vyksmo “gyvai”, į šiuos pokalbius jau per vėlu įsijungti. Tai tik įrašas, kurį galima kartoti, sustabdyti, prasukti greičiau. Įrašas, sukurtas greitai judančio piršto, tapęs tiesioginiu “čia ir dabar” vyksmu, savotiškai sustingsta videokasetėje, praranda gyvastį.
Elisabeth Mathisen, “Jei aš buvau tavo dalimi, aš nežinau kaip”, 2000, video
Moteris miške tapo medžius rožine spalva- tokiu būdu tarsi ženklina savo teritoriją. Ji bando apibrėžti savo tapatumo ribas, ar net romantizuoti aplinką savo pačios buvimu. Tačiau į tapymo akciją netikėtai ir gana agresyviai įsiterpia nuoga moteris, šaukianti: „Tu negali dabar filmuoti, čia gyvena žmonės“. Šiuo perspėjimu pabrėžiamas saugomos teritorijos intymumas ar net situacijos trapumas.
Menininkė balansuoja tarp racionalumo ar iracionalumo ribos. Menininkė tendencingai kuria siurrealistinius, kone absurdiškus personažus, atsisako korektiškų mainstream'o tendencijų. Jos darbai- tai svajonių ir realaus gyvenimo koliažas.
Paulina Eglė Pukytė, „Portretai“, 2002, fotografijos
Fotografijose įgyvendintas marškinėlių projektas. Apkūnokos moterys, užsivilkusios iš antrų rankų atkeliavusius marškinėlius su garsių vyrų atvaizdais. Autorė gana ironiškai pateikia moterų dievinamų herojų kolekciją, nes stambiu planu užfiksuoti moterų biustai šiek tiek iškreipia “kanonizuotų” vyrų veidų bruožus. Menininkė tęsia vizualius socialinius tyrimus, gilinasi į šiuolaikinius fetišus.
dr. Vegas Simbelis
Art Value
INTRO art centre
artist Das Vegas exhibition
Contemporary art and artists
