INTRO baras buvo atidaromas kasdien, čia galėjai pailsėti nuo audringo direktoriaus, pasislėpti nuo lietaus ar pabėgti iš paskaitų. Karšta kava ir gardus įvairuojančios pasaulio virtuvės maistas laukė Tavęs visą dieną. Papietavus galėjai linksmai laukti vakaro su puodeliu kavos ar bokalu alaus. Vakarop atmosfera keisdavosi, margų žmonių prigūžėdavo ir tapdavo šurmulinga. Bene kasdieniai vakariniai renginiai baro erdvėje būdavo nemokami, tad lankytojų anei baras, anei artistai nestokojo. Sausakimšoje baro erdvėje vakarais, kartais prasiplečiančioje ir į klubo platumas, grodavo DJai ir muzikinės grupės, kurie palaikydavo aiškų toną ir ritmą, o lankytojams belikdavo tik bendravimas, kurio čia irgi matyt netrūko. Anei reiveriško, anei rastamaniško. Nu kaip gi kitaip? Funki porcini!
Paskutiniais trečiadieniais čia ošdavo reggae muzikos gerbėjai, Jamaican Nites bashment'ai siūbavo, ankstesniais antradieniais rodydavome Šiaurės šalių kino klubo programą su nepriklausomų Skandinavijos kino kūrėjų perliukais, dar anksčiau trypdavo drum and bass mėgėjai, pirmadieniais ritmingai lingavo, kinkavo ir trypčiojo Minimal Mondays bachūriukai, sekmadieniais eksperimentinės muzikos ir vaizdo viražai nerdavo gilyn nuo elektronikos link noise susimąstymo ribinių gelmių, kažkuriuo metu Exitlabel experimentavo su garsu ir artinosi prie išėjimo, kitu atveju kompozitorių grupės rinkosi kur kas rimtesnius diskursus ir tyrinėjo artefaktus, garso archeologai studijavo dažnių architektūrą, kai likusiomis dienomis grodavo lengvo kalibro DJ'ai ar dainuojamosios poezijos muzikantai ir atlikėjai įprasmindavo kasdienybę, o barmenai ją atpalaiduodavo.
Išskirtinis INTRO ženklas mieste - atvykimas dviračiu. Kiekvienas galėjo į barą ar renginius atvykti dviračiu, paklausi kas čia tokio naujo?, tačiau galimybės įriedėti tiesiai į barą ar į klubą tikrai neturi kitų klubų gerbėjai. Laisvai mąstančių žmonių čia netrūko, kaip ir jų keturkojų draugų. Underground politika buvo toleruojama ir net skatinama. Darbuotojai už baro mažai skyrėsi nuo lankytojų, pulsavo viena dvasia. Kaip rašė "Vilnius in Your pocket" - čia sunku atskirti kas yra darbuotojas, kas lankytojas.
Per visą INTRO meno centro gyvavimo laikotarpį erdvės keitėsi, taip pat keitėsi ir komunikacinė baro erdvė. Daug įtakos nuotaikoms darė aplinka. Pradžia buvo konceptualiai aiški ir šiuolaikiškai santūri, galbūt net šaltai taikli. Baltos erdvės pridavė erdvumo ir aukštos prabos dizaino. Baltos sienos su konceptualiomis dviem juostomis, atviros sovietinio pramoninio architektūros paveldo baltos lubos, tvarkingos konstrukcijos, naudojama tentinė medžiaga, funkciškai suskaldytos erdvės, minimalistinis baras, 60's baldai atrodė nesvietiškai gerai. Visa tai tiesiog buvo genialu. Visas šis grožis neapsiėjo be architekto Modesto Šipilos pagalbos ir Render akcentu, deja, dabar Modas yra palikęs šią ašarų pakalnę ir gyvena Londone. Karta zymus Lietuvos architektas Valdas Ozarinskas (Oze) reflektavo: "O as jau pradejau galvoti, kad atsidarius Intro Vilnius virsta Amsterdamu. Ir buvo aiskiai pastebimi zingsniai. Taciau pasirodo, kad nera taip lengva uzkietejusius lietuvius teisingai peraukleti." Ir jis buvo teisus, nepasikeite lietuviskas mentalitetas anei jie pasistumejo realios ir aktualios estetikos link. Deja. Laikui bėgant, teko karčiai patirti, kad įdomus architektūrinis sprendimas yra paprasčiausiai nesuprantamas Lietuvos piliečiui. Aiški samprata, kad toks dizainas yra skirtas tik rafinuotam skoniui, o paprastieji mirtingieji nelabai suvokia tokio grožio prasmės ir koncepcijos aiškumo, vertė keistis. Amžiams bėgant teko auginti interjerą. Skirtingais laikotarpiais jis įvairavo, tačiau slinko jaukumo link, kol galiausia apaugo puikiais funk stiliaus elementais. Sienos nusispalvino margai, pakilo pakylos ir scenos, pakibo ufonautiški apskritimai, atkeliavo minkšti krėslai, įjojo stalo futbolas ir bilijardas, nusileido įvairūs žibintai ir taip susikūrė jaukumas, kurio reikėjo ne tik klientams, bet ir visiems lankytojams.
Maisesi patirtys ir patyrimai, muzika, menas, daina, poezija, video, filmai, sokiai, grafitis, instaliacijos, paveikslai ir nuotraukos ir t.t. Matyt labiau link klubo patyrimo buvo korporatyviniai renginiai, nuo visu imanomu reklamos agenturu ir pijarsciku kontoru, net visu banku, tokiu monstru kaip Statoil Lietuva ir kitu imoniu bei korporaciju, Heidelberg Lietuva sugebejo paimti net visa musu 4-iu aukstu pastata savo pristatymui ir jubiliejui. Bendradarbiavimai sioje srityje rezgesi bene su visomis renginiu organizavimo imonemis, o labiausiai su Retro.lt draugais.
Štai, kaip Jūs galėjote rasti INTRO barą: 20 žingsnių nuo Vilniaus dailės akademijos, 30 žingsnių nuo Šv. Onos bažnyčios, 40 žingsnių nuo Sereikiškių parko centrinių vartų, 50 žingsnių nuo Užupio ribos, 60 žingsnių nuo Pilies gatvės, 70 žingsnių nuo Gedimino bokšto, 80 žingsnių nuo Zuoko-Apuoko (prisimenant populiarųjį abonentinį baro kokteilį) namų, 90 žingsnių (arba 523 žingsniai ant kelių) nuo Katedros, 100 žingsnių nuo Gedimino prospekto, 110 žingsnių nuo Prezidentūros, 120 žingsnių nuo Rotušės, 130 žingsnių nuo ŠMC ir t.t., ...ir kažkur 36970 žingsnių nuo pasaulio krašto. Visai netoli Tavęs!
...ir 0 žingsnių nuo dabartinio Pilaites mikrorajoninio torto - Titaniko.
Vegas Simbelis
Art Value
INTRO meno centras
Das Vegas exhibition
INTRO galerija, Contemporary art and artists
